Kermānshāh, buvęs Bākhtarān, miestas, Kermānshāh provincijos sostinė, vakarų Iranas. Miestas yra derlingoje Qareh Sū upės slėnyje ir yra senoviniame karavanų maršrute tarp Viduržemio jūros ir Centrinės Azijos.
Viktorina
Tu pavadink tai!
Kaip vengrų kalba vadinama Vengrijos tauta?
Jis buvo įkurtas IV amžiuje Sāsānian dinastijos Bahrām IV. 640 m. Užkariautas arabų, miestas buvo vadinamas Qirmasin (Qirmashin). Valdant Seljuq XI amžiuje, tai buvo pagrindinis Kordestān miestelis. Faafavidai (valdė 1501–1736) sustiprino miestą, o Qajārai atmetė turkų išpuolį Fatḥ ḥAlī Shāh valdymo metu (1797–1834). Pirmojo pasaulinio karo metais 1915 m. Okupuota Turkijos armijos, ji buvo evakuota 1917 m. Kelio tiesimas šeštajame dešimtmetyje per seną Khorāsān taką dar labiau padidino miesto svarbą.
Pagrindinės Kermānshāh pramonės šakos yra tekstilės gamyba, maisto perdirbimas, aliejaus rafinavimas, kilimų gamyba, cukraus rafinavimas ir elektros įrangos bei įrankių gamyba. Keliais jis yra sujungtas su Tabrīzu, Hamadanu ir Qazvinu ir turi oro uostą.
Aplinkinis regionas yra vienas turtingiausių Irano žemės ūkio plotų; jos žemės ūkis dabar daugiausia mechanizuotas. Drėkinimas daugiausia naudojamas kalnų slėniuose. Kviečiai ir miežiai, kukurūzai (kukurūzai), dobilai, pupelės, aliejinių augalų sėklos, ryžiai, vaisiai ir daržovės yra pagrindinės kultūros, o apylinkėse esančios kalvos ganosi gerai. Gyventojai daugiausia yra įvairių genčių kurdai, kurių dauguma po Antrojo pasaulinio karo apsigyveno miesto teritorijose. Vietovės istorija siekia antiką, kaip rodo daugybė Achaemenid ir Sāsānid paminklų, pvz., Uolų raižiniai Bīsitūn ir Tāg-e Bostān. Taip pat yra daugybė priešistorinių liekanų, esančių piliakalnių ir anksčiau gyvenusių urvų pavidalu. Pop. (2006) 794,863.
