Herpetologijos zoologija
Herpetologija, varliagyvių ir roplių mokslinis tyrimas. Kaip ir daugumoje kitų stuburinių biologijos sričių (pvz., Ichtiologija, mammalologija), herpetologiją sudaro daugybė įvairių disciplinų: elgesys, ekologija, fiziologija, anatomija, paleontologija, taksonomija ir kitos. Daugelio pastarųjų formų studentų interesai yra siauri, jie dirba tik pagal vieną užsakymą ar užsakymą (pvz., Varles, salamandras, gyvates, driežas). Paleontologas labiau linkęs dirbti su varliagyviais ir ropliais ar su tarpinėmis formomis.
Herpetologija, kaip vieningas mokslas, matyt, kyla iš senovės tendencijos sudėti visus šliaužiančius (graikiškų herpetų) gyvūnus. Šiuolaikinė herpetologija yra tikrai populiarus mokslas, kuriame mėgėjai yra daug prisidėję tokiose srityse kaip paskirstymas, elgesys ir net taksonomija. Didžioji dalis labiau techninių tyrimų atliekama universitetuose ir muziejuose, taip pat lauke.
Įvairių varliagyvių ir roplių biologijos tyrimai daug prisidėjo prie bendrosios biologijos srities, pavyzdžiui, varlių lervos ir salamandros, suprantančios embriologines sąvokas, iguanidiniai driežai, plėtojant populiacijos ekologijos subdiscipliną, ir gyvačių nuodai didėjant žmogaus širdies ir neurologinių sutrikimų supratimas.
Raktas muzikoje - funkciškai susijusių stygų, kylančių iš didžiosios ir mažosios skalės, sistema su centrine natos, vadinama toniku (arba pagrindine). Centrinis akordas yra toninė triada, kuri yra pastatyta ant toninės natos. Bet kuris iš 12 chromatinės skalės tonų gali tarnauti kaip klavišo tonikas.
Shinty, žaidimas, žaidžiamas lazdomis ir mažu, kietu kamuoliuku, kuriame dvi priešingos komandos bando smūgiuoti kamuolį per savo varžovų vartus (kruša); tai yra panašu į airių žaidimus dėl uragano ir lauko ritulio. Šintė greičiausiai kilo iš chaotiškų masinių žaidimų tarp Škotijos aukštumų klanų