Turinys:
Valstybininkas ir humanitarinis
Nansenui senstant, jis ėmė labiau domėtis asmenų ir tautų santykiais. 1905 m. Jis aktyviai dalyvavo diskusijoje apie Norvegijos ir Švedijos sąjungos nutraukimą. Jo požiūrį galima apibendrinti žodžiais: „Bet kuri sąjunga, kurioje vieni žmonės yra suvaržomi įgyvendinant savo laisvę, yra ir liks pavojus“. Įsteigus Norvegijos monarchiją, Nansenas buvo paskirtas pirmuoju ministru Londone (1906–08). 1917 m., Per Pirmąjį pasaulinį karą, jis buvo paskirtas Norvegijos komisijos JAV vadovu ir vedė derybas dėl patenkinamo susitarimo su JAV vyriausybe dėl būtiniausių prekių importo į Norvegiją.
Pirmajame Tautų Sąjungos susirinkime 1920 m. Norvegijos delegacijai vadovavo Nansenas, kuris iki mirties turėjo likti vienu iškiliausių asamblėjos narių. 1920 m. Balandžio mėn. Tautų Sąjungos taryba pateikė savo pirmąją didelę užduotį Nansenui, paskirdama jį vyriausiuoju įgaliotiniu, atsakingu už maždaug 500 000 karo belaisvių, grįžusių iš buvusių Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos armijų, repatriaciją iš Rusijos. Sovietų vyriausybė nepripažins Tautų lygos, tačiau derėjosi su Nansenu asmeniškai ir 1922 m. Rugsėjo mėn. Trečiajam lygos susirinkimui pranešė, kad jo užduotis įvykdyta ir kad 427 886 karo belaisviai buvo repatrijuoti.
1921 m. Rugpjūčio mėn. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas paprašė Nanseno imtis pastangų palengvinti bado ištiktą Rusiją. Rugpjūčio 15 d. Ženevoje vykusioje konferencijoje, kurioje buvo atstovaujama 13 vyriausybių ir 48 Raudonojo Kryžiaus organizacijos, jis paskyrė vyriausiuoju šios naujos įmonės įgaliotiniu. Rugpjūčio 27 d. Jis sudarė sutartį su sovietų vyriausybe, leidžiančia jam atidaryti Maskvoje „Tarptautinės Rusijos pagalbos vadovybės“ biurą. Nanseno prašymas lygai dėl finansinės paramos buvo atmestas, tačiau kreipiantis į privačias organizacijas ir kreipiantis į didelius viešus susirinkimus jam pavyko surinkti reikiamas lėšas.
1922 m. Liepos 5 d. Nanseno iniciatyva Ženevoje buvo pasirašytas tarptautinis susitarimas, įvedantis perkeltųjų asmenų asmens tapatybės kortelę, žinomą kaip „Nansen pasas“. 1931 m. Ženevoje buvo įsteigtas Nanseno tarptautinis pabėgėlių biuras (po Nanseno mirties); ji daugiausia rūpinosi antikomunistais („baltaisiais“) rusais, armėnais iš Turkijos ir vėliau žydais iš nacistinės Vokietijos.
1922 m. Nansenui buvo paskirta Nobelio taikos premija; jis panaudojo prizinius pinigus tarptautiniam pagalbos darbui puoselėti. Nanseno tarptautinis pabėgėlių biuras laimėjo Nobelio premiją už taiką 1938 m.
